Smurtas ir išnaudojimas

Smurtą gali sudaryti įvairūs veiksmai: fiziniai, seksualiniai ir psichologiniai. Smurtas ir išnaudojimas gali sukelti ir trumpalaikės, ir ilgalaikės žalos. Visos smurto ir išnaudojimo formos yra neteisėtos.

Kilus ūmiam pavojui, skambinkite policijai telefonu 112

Ar jums arba kitiems gresia didelis pavojus? Tada skambinkite policijos pagalbos numeriu 112.

Kas yra smurtas ir išnaudojimas?

Smurtas gali būti fizinis, seksualinis ir psichologinis. Be to, nepriežiūra irgi yra laikoma smurto forma. Į smurto sąvoką įeina įvairūs veiksmai, tokie kaip mušimas, spardymas ar vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat sisteminio pobūdžio žeminantis ir nuvertinantis elgesys.

Smurtas galimas įvairiomis situacijomis, kai žmonės būna kartu: namuose, mokykloje, darbe, taksi eilėje ar gatvėje. Smurtas pasitaiko tarp nepažįstamų žmonių, tarp pažįstamų ar darbo vietoje.

Smurtas galimas bet kuriuo gyvenimo momentu. Tie, kas yra patyrę smurtą vaikystėje, patiria daugiau smurto ir suaugę (taip vadinamą reviktimizaciją). Nemaža dalis pagyvenusių žmonių taip pat patiria smurtą, o smurtas prieš pagyvenusius žmones dažnai pasitaiko artimoje aplinkoje (norvegų kalba).

Smurto ir išnaudojimo priežastys yra kompleksiškos, tačiau rodos, kad riziką gali padidinti bloga ekonominė padėtis, gyvenimo sąlygų iššūkiai, negalia ir piktnaudžiavimas svaigalais.

Fizinis smurtas

Fizinis smurtas – tai fizinės jėgos naudojimas prieš kitą asmenį, siekiant padaryti jam žalą ar jį kontroliuoti. Į šią sąvoką įeina mušimas, spardymas, smaugimas, daiktų mėtymas į žmogų ar kitokie fizinio puolimo veiksmai. Grasinimas ginklu taip pat laikomas fiziniu smurtu.

Fizinės bausmės, pavyzdžiui, pliaukštelėjimas delnu, auklėjant vaikus Norvegijoje yra draudžiamos ir laikomos fizinio smurto prieš vaikus forma.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas – tai bet kokie prievartiniai seksualiniai veiksmai ar nepageidaujamas seksualinis kontaktas. Į šią sąvoką įeina:

išžaginimas – kai asmuo verčiamas lytiškai santykiauti, atlikti oralinį, analinį aktą ar penetraciją pirštais / daiktais, naudojant fizinę jėgą arba grasinant padaryti žalą jam arba jo artimam žmogui;
išžaginimas miegant – tai nepageidaujamas lytinis kontaktas, kai asmuo negali duoti sutikimo ar sustabdyti to, kas vyksta, nes yra smarkiai apsvaigęs arba miega;
kitos seksualinio išnaudojimo ar priekabiavimo formos, pavyzdžiui, prievartinės glamonės.

Išžaginti ar kitaip seksualiai išnaudoti gali nepažįstami asmenys, tačiau to pasitaiko ir kitoks seksualinis išnaudojimas pasitaiko įvairiuose santykiuose, įskaitant porų santykius.

Vaiko išnaudojimas (norvegų kalba) nebūtinai turi būti susijęs su prievarta, kad būtų laikomas seksualiniu smurtu. Kai už vaiką daug vyresnis asmuo naudojasi amžiaus pranašumu, siekdamas lytiškai santykiauti su vaiku, tai bet kokiu atveju laikoma išnaudojimu. Seksualinis vaiko išnaudojimas apima seksualinius veiksmus, kuriuos atlieka tėvai, kiti šeimos nariai ar su šeima nesusiję asmenys. Be to, vaikai gali seksualiai išnaudoti kitus vaikus.

Skaitmeninis seksualinis išnaudojimas taip pat yra seksualinio smurto forma. Tai užgauliojimas ar išnaudojimas naudojant skaitmenines priemones, kai asmuo be jo sutikimo fotografuojamas arba filmuojamas seksualinių veiksmų metu. Į šią sąvoką taip pat įeina grasinimai arba faktinis dalijimasis seksualizuotomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais be sutikimo.

Daugiau iš Dinutvei.no (norvegų kalba)

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas gali būti įvairių formų, kartais jį yra sunku įvardinti žodžiais. Keletas įprastų požymių yra kontroliavimas, manipuliavimas, nuolatinė kritika. Dažnai psichologinis smurtas yra sisteminio pobūdžio, kai vienas asmuo ilgą laiką verčia kitą asmenį jaustis beverčiu, nesaugiu arba vertingu tik tiek, kiek ji ar jis geba patenkinti kito poreikius.

Manoma, kad psichologinis smurtas dažnai pasitaiko artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, tėvų psichologinis smurtas prieš vaikus arba sutuoktinio psichologinis smurtas prieš savo partnerį. Dažniausiai kalbame apie psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, tačiau ir patyčias galima laikyti psichologinio smurto forma.

Prašom plačiau pasiskaityti apie smurtą artimoje aplinkoje ir kur kreiptis pagalbos (dinutvei.no, norvegų kalba).

Nepriežiūra

Nepriežiūra reiškia, kad nėra patenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai. Tai smurto forma santykiuose, kai vienas asmuo yra atsakingas už kitą – pavyzdžiui, kai tėvai rūpinasi vaikais, arba kai suaugę vaikai rūpinasi senstančiais tėvais, arba kai institucija yra atsakinga už asmenį su negalia.

Pagrindiniai poreikiai gali būti:

fiziniai – pavyzdžiui, maisto, švarių drabužių, fizinio saugumo ar vaistų poreikis;
emociniai – pavyzdžiui, poreikis būti globojamam, apsaugotam nuo aplinkos pavojų, kad vaikas jaučiasi mylimas tėvų, kad tėvai suteikia vaikui jausmą, jog jis yra svarbus;
susiję su sveikata – pavyzdžiui, kad susirgęs vaikas vedamas pas gydytoją.

Neigiama socialinė kontrolė

Įvairios invazinės ar neigiamos socialinės kontrolės formos gali būti vertinamos kaip smurtas, grasinimai ir prievarta. Jos naudojamos, siekiant užtikrinti, kad asmenys gyventų pagal šeimos ar grupės normas; tai yra, pvz., smurtas dėl įžeistos garbės, priverstinė santuoka, moterų lytinių organų apipjaustymas.

Prašom plačiau pasiskaityti apie neigiamą socialinę kontrolę ir kur kreiptis pagalbos (dinutvei.no, norvegų kalba)

Kompetencijų grupė kovai su priverstine santuoka, moterų lytinių organų žalojimu ir neigiama socialine kontrole (bufdir.no)

Tiek vyrai, tiek moterys susiduria su smurtu, tačiau yra skirtumų tarp lyčių ir jų patiriamo smurto rūšių. Vyrai patiria daugiau fizinio smurto už artimos aplinkos ribų nei moterys. Moterys dažniau nei vyrai patiria rimtą artimo partnerio smurtą ir seksualinį išnaudojimą.

Smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas tarp šeimos narių, partnerių ar kitų artimų asmenų yra vadinamas smurtu artimoje aplinkoje. Smurtas artimoje aplinkoje gali būti ypač komplikuotas, nes smurtautojas yra svarbus asmuo aukos gyvenime. Taip pat sunkiau tokio smurto išvengti. Smurtas artimoje aplinkoje paprastai reiškia, kad auka nėra saugi savo namuose.

Prašom plačiau pasiskaityti apie smurtą artimoje aplinkoje ir kur kreiptis pagalbos (dinutvei.no, norvegų kalba).

Kaip smurtas veikia sveikatą?

Smurtas aukos sveikatai gali pakenkti įvairiais būdais. Svarbu pabrėžti, kad ne visoms smurto aukoms kyla sveikatos problemų: daugeliui viskas klostosi gerai. Nepaisant to, smurtas didina riziką atsirasti įvairioms fizinės ir psichinės sveikatos problemoms.

Smurtas ir fizinė sveikata

Tiesioginė smurto pasekmė gali būti fiziniai sužalojimai, tokie kaip sulaužyti šonkauliai, mėlynės, žaizdos ar vidiniai sužalojimai.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žinių apie ryšį tarp smurto poveikio ir fizinės sveikatos. Dažnai pasitaikančių fizinės sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, galvos svaigimas ir raumenų skausmas dažniau kyla smurto aukoms nei žmonėms, nepatyrusiems smurto. Sunkios fizinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys taip pat dažniau pasitaiko tarp smurto aukų. Taigi smurtas gali labai visapusiškai ir stipriai paveikti sveikatą.

Asmenys, patyrę smurtą tiek vaikystėje, tiek suaugę, turi didesnę riziką turėti sveikatos problemų nei tie, kurie su smurtu susiduria tik vaikystėje arba tik suaugę. Patiriant daug įvairių rūšių smurto, padidėja ir sveikatos problemų rizika.

Smurtas ir psichikos sveikata

Tiems, kas patiria smurtą, padidėja rizika susidurti su įvairiomis psichinės sveikatos problemomis, pavyzdžiui, depresija ir nerimu. Ilgalaikis, didelio masto smurtas, pavyzdžiui, vaikui augant su labai smurtaujančiu ir kontroliuojančiu tėvu, gali sukelti sudėtingą psichologinę žalą. Smurto aukoms taip pat yra didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitais svaigalais rizika. Smurtas yra glaudžiai susijęs su savęs žalojimu, įskaitant bandymus nusižudyti. Patyrusieji smurtą taip pat dažnai jaučia gėdą ir kaltę.

Smurtas ir išnaudojimas gali sukelti potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus. Tokie simptomai gali būti skausmingų nemalonių prisiminimų išgyvenimas, bandymas vengti situacijų, primenančių smurtą, bei nuotaikų, minčių ir streso kaita į blogąją pusę.

Smurtas ir socialiniai ryšiai

Socialiniai veiksniai gali turėti didelės įtakos atsirasti psichinėms ir fizinėms problemoms. Smurtą patyrę žmonės dažnai jaučiasi kitų išduoti, sulaukia mažiau socialinės paramos ir jaučiasi vienišesni. Santykių problemos didina smurto aukų pažeidžiamumą. Tai reiškia, kad patyrusieji smurtą yra mažiau apsaugoti ir jiems didesnė rizika vėl tapti smurto aukomis, įnikti į priklausomybes ir susirgti. Pastebima, kad su smurtu susijusi gėda didele dalimi lemia tolesnius sveikatos pokyčius, reviktimizaciją ir socialinius ryšius.

Praneškite apie smurtą ir išnaudojimą

Jei esate smurto ir išnaudojimo auka, jums gali būti suteikta pagalba. Pakalbėjus apie tai, ką patyrėte, su patikimu žmogumi, bus paprasčiau kreiptis pagalbos.

Sužinojęs, kad kažkas patiria ar gali patirti smurtą ar išnaudojimą, galite padėti. Kai kuriais atvejais jums galioja įstatymo numatyta pareiga užkirstikelią (norvegų kalba) smurtui ir išnaudojimui.

Smurtiniams ir seksualiniams nusikaltimams galite užkirsti kelią, pranešdami apie juos policijai ar vaiko gerovės tarnyboms arba padėdami aukai užsitikrinti saugumą, pavyzdžiui, krizių centre, ligoninėje ar kitoje saugioje vietoje. Daugeliu atvejų apie savo susirūpinimą galima pranešti ar jį aptarti anonimiškai.

Pareiga užkirsti kelią - pareiga, kuri gali išgelbėti gyvybę (plikt.no)

Užkirtus kelią smurtui ir prievartai, galima išgelbėti gyvybę ir sveikatą. Jei žinote ar manote, kad kažkas patiria smurtą ar išnaudojimą, gali būti, kad jums taikoma įstatymo numatyta pareiga užkirsti tam kelią. (Norvegų kalba).

Pagalbos paslaugos aukoms ir artimiesiems

Čia galite gauti pagalbą, jei jos reikia skubiai

Esate sužeistas ar jums grasinama? Ar bijote patirti smurtą, ar bijote dėl savo gyvybės? Ar įtariate, kad kažkas patiria smurtą ir grasinimus? Tada turite kreiptis į policiją.
Jei reikia neatidėliotinos pagalbos, skambinkite 112.
Jeigu neatidėliotina pagalba nėra reikalinga, skambinkite 02800. Tada būsite nukreiptas į vietinę policijos apygardą, kuri imsis veiksmų ir patars, ką daryti.
Prašom plačiau pasiskaityti apie tai, kuo policija gali jums padėti, ir apie policijos darbą smurto artimoje aplinkoje atveju (politiet.no, norvegų kalba).
Pagalbos karštoji linija yra nemokamas pagalbos telefonas vaikams ir jaunuoliams, nukentėjusiems nuo smurto, prievartos ar nepriežiūros. Karštosios linijos telefonas veikia visą parą. Taip pat galite susisiekti per gyvo pokalbio programėlę („chat“), SMS žinute ar el. paštu.
Vaikai gali skambinti, jei jie yra skriaudžiami, o suaugusieji gali skambinti, jei jiems reikia patarimų arba jei jie žino apie vaikus, kurie yra skriaudžiami.
Skambinkite vaikų ir paauglių karštąja linija 116 111 (norvegų kalba).
Kreipkitės į vaiko gerovės tarnybą pagal gyvenamąją vietą, jei pats patiriate tai arba žinote, kad kiti vaikai ar jaunuoliai patiria:
- smurtą arba yra smurto liudininkai
- seksualinį išnaudojimą
- tėvų svaiginimąsi
- nepriežiūrą
- moterų lytinių organų apipjaustymą
- priverstinę santuoką
Raskite vaiko gerovės pareigūno kontaktinę informaciją pagal gyvenamąją vietą (barnevernvakten.no, norvegų kalba).
Jei esate smurto artimoje aplinkoje auka, kreipkitės į artimiausią krizių centrą. Krizių centrai gali suteikti jums apsaugą, saugumą, duoti patarimų ir konsultacijų.
Visų šalies krizių centrų apžvalgą galite rasti čia (dinutvei.no, norvegų kalba).
Ar esate tapęs išžaginimo ar kitokio seksualinio išnaudojimo auka? Seksualinio išnaudojimo priėmimo skyriuose suteikiama ir medicininė pagalba, ir konsultacijos. Paslauga yra nemokama ir prieinama visą parą.
Jums nereikės gydytojo ar kitokio siuntimo: jums bus suteikta pagalba nepriklausomai nuo to, ar norėsite apie išnaudojimą pranešti policijai, ar ne.
Visų šalies seksualinio išnaudojimo priėmimo skyrių apžvalgą galite rasti čia (dinutvei.no norvegų kalba).
Jei patyrėte smurtą ar seksualinį išnaudojimą, pagalbos taip pat galite kreiptis į vietinį skubios medicininės pagalbos skyrių. Skubios medicininės pagalbos skyrius jums gali patarti ir padėti susisiekti su artimiausiu seksualinio išnaudojimo priėmimo centru

Kitos vietos, kuriose galima gauti pagalbos ir palaikymo

Apie smurtą ir išnaudojimą galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju. Jūsų šeimos gydytojui taikomas konfidencialumo įsipareigojimas, ir jam be jūsų leidimo neleidžiama dalytis informacija apie jus su kitais asmenimis, nebent būtų iškilęs pavojus jūsų gyvybei ir sveikatai.
Jūsų šeimos gydytojas dažnai gerai žino jūsų sveikatos ir gyvenimo situaciją, jis gali būti geras pokalbio partneris, nes turi bendravimo su žmonėmis, išgyvenančiais sunkumus, patirties.
Šeimos gydytojas prireikus pasiūlys vertėją žodžiu.
Jei reikia, šeimos gydytojas gali jus nukreipti kitam specialistui arba jus informuoti, kur galėtumėte gauti pagalbos, pavyzdžiui, krizių centre ar šeimos konsultavimo centre.
Susisiekite su savo šeimos gydytoju (norvegų kalba).
Šeimos konsultavimo tarnyba yra lengvai prieinama paslauga šeimoms, patiriančioms sunkumų, konfliktų ar krizių šeimoje. Tėvai gali patys užsiregistruoti į vizitą, gydytojo siuntimas nėra būtinas. Visose apskrityse veikia šeimos konsultavimo biurai, ši paslauga yra nemokama.
Raskite savo šeimos konsultavimo biurą (bufdir.no, norvegų kalba).

Daugiau paramos tarnybų ir savanorių organizacijų

Smurto ir išnaudojimo aukoms teikiama daug įvairių pagalbos paslaugų. Smurtautojai taip pat gali gauti tinkamos pagalbos.

Ieškokite pagalbos (dinutvei.no)

Čia rasite siūlomos pagalbos apžvalgą ir kontaktinę informaciją pagal gyvenamąją vietą (norvegiškai) (dinutvei.no)

Nuorodos

Turinį pateikė Nasjonalt kunnskapssenter om vold og traumatisk stress

Paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. kovo 13 d., ketvirtadienis